nukalbėti

nukalbėti
nukalbė́ti, nùkalba, -ė́jo 1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą sintaksės dalyką J.Jabl. Pirmajame to skyrelio straipsnyje nukalbama kas kita J.Jabl. Tasai žmogus nenukalba kaip reikiant, bet plepa, pliauškia niekus J.Jabl. | Nukalbė́jom, kad insdėsma valgyt, ale ažmiršom Vj. Tik nukalbė́jau (užsiminiau), štai jau ir atkáukši [minėtas žmogus] Ds. 2. tr. kalbėjimu nuveikti: Jis liežuvingas, nenukalbėsi Kltn. Kad ir kažin kokį liežuvį beturėtum, nenukalbėsi jo . 3. intr., tr. (niekus) nušnekėti, kvailai pasakyti: Ir nukalbėjai, nudardėjai, lyg ratais į pakalnę J.Dov. Kastulis vis ėjo blogyn ir blogyn ir kartais lyg ir nukalbėdavo A.Vien. Kalbėjo kalbėjo ir nė́kus nukalbė́jo Kltn. Tai kad nukalbėjo! Srv. Kai nusigeria, nukalba Ldk. Jis nukalba (jam pasimaišo) – nebe visi jam namie Jnšk. Vokietijos „kairieji“ skundžiasi blogais savo partijos „vadais“ ir nusimena, nukalbėdami iki juokingo „vadų“ „neigimo“ . | refl.: Tu, meldžiamasis, kalbėk, bet nenusikalbėk! . 4. intr. nukrypti nuo temos, nuo reikalo: Pradėjo apie akėčias, o nukalbėjo apie vežėčias Dgl. Nùkalba (kalbą į kitą pusę nukreipia) jis, kad tik apie jį neužsimintum Jnšk. Jis nenori ir kalbėti apie ano vakaro įvykį ir visuomet nùkalba Trgn. 5. tr. apkalbėti, apšmeižti: Nukalbėjo žmones mane ir visą kaimą Žmt. Žmonių nukalbė́tos mergos Ėr. Tavo žirgelis gražiai nupenėtas, o tu, berneli, svieto nukalbėtas PnmA. O kaip aš neverksiu, panelė būdama, žmonių nukalbėta (d.) Vp. Pro te naktį eit neramu – nukalbamà vieta (kalbama, kad vaidenasi) Ds. Šitas vainikėlis vandraunykėlis: ... per du laukeliu neštas, vėjo nenupūstas, žmonių nenukalbėtas Al. Testa joj sau kalba: man vainiko nenukalbės Vlk. | refl. tr.: Nusikalbėkit rankas ir kojas negu mane jauną Dglš. 6. tr., intr. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Slūginę, pasižadėjusią mums, ans nukalbėjo pas save J. Nenukalbė́si! Aš einu, ir gana! Jrk87. Turbūt jis nukalbės, sakys neiti I.Simon. Karalius ją norėjo nukalbėt, kad tę nieko tokio navatno nesą BsPII284. Nemažas tai dalykas nukalbėti nuo užsigeidimo . Sesuo kiek tik įmanydama nukalbėjo, ale noprosnai Jrk89. | refl. tr.: Paki tas žiedelis nusistovėjo, bernelis mergelę nusikalbėjo LMD(Klt). 7. intr., tr. suderėti, sušnekėti: Kuom nukalbėjo, tuom turėjo išpildyt Krtn. Kiek buvo vyrų nukalbėta, pridėjo penkis šimtus rublių . Motina... apsiėmė [vaiką] penėt ir užaugint už algą nukalbėtą ir jai žadėtą DP561. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • nukalbėti — vksm. Ji̇̀s ė̃jo vis blogỹn ir kar̃tais nukalbėdavo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuvažiuoti — K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157 1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutarškėti — nutarškėti, nutarška (nùtarška NdŽ), ėjo Rtr, NdŽ 1. intr. raižiai nuskambėti, subarškėti: Skambalas prie arklio pririštas tikt kada ne kada nutarškėjo TS1897,11. | refl.: Į ėsančią ant pilkalnio skylę esu tankiai akmenaitį įmetęs, kursai lyg… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkalbėti — atkalbėti, àtkalba, ėjo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbėjo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbėjot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakalbėti — ×dakalbėti, dàkalba, ėjo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol. | refl. SD42. kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daržas — dar̃žas sm. (4) 1. žemės sklypas prie sodybos daržovėms; tame sklype daržovės: Bulves pasodinau dar̃žo lysėse Dkš. Dar̃žo žemėj javai išgriūva (trąšiai auga) Jnšk. Vasarą buvo dar̃žas [dirbti], daugiau laiko užėmė Ėr. Išdirbau žemę kaip dar̃žuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”